Kuo domitės?
Alisa veidrodžių karalystėje – veidrodžių matematika mene
„Alisa veidrodžių karalystėje“ – tai kūrinys, kuriame veidrodžiai simboliškai perkelia personažus į kitą pasaulį, tarsi priešprieša tarp tikrovės ir atspindžio. Veidrodis kaip metafora buvo naudojamas visais laikais, visose kultūrose: veidrodis leidžia „žvelgti į save“, veidrodis gali simbolizuoti tiesą, veidrodis kaip durys į kitą pasaulį, kaip iliuzija, dualumas…
Dalyvaudami šiame edukaciniame užsiėmime moksleiviai susipažins su veidrodžiu kaip mokslo objektu ir kaip metafora, kurią nuo antikos laikų naudojo poetai, rašytojai, dailininkai. Jeigu matematikoje veidrodis susijęs su simetrija, tai dailėje veidrodis – techninis ir simbolinis elementas. Šiame užsiėmime moksleiviai pamatys, kaip siejasi matematika su daile ir literatūra.
Mokslinė ir meninė veidrodžio kaip objekto analizė padės moksleiviams geriau suprasti juos supančio pasaulio kompleksiškumą. Veidrodis taps įrankiu, leidžiančiu moksleiviams giliau suvokti tiek meną, tiek matematiką tarpdisciplininiu požiūriu. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su šviesos refleksijos pradžiamoksliu, sužinos ir pamatys kas yra kaleidoskopas, atliks keletą geometrinių užduočių, kuriuos vėliau panaudos kuriant meno kūrinius.
Atspindžiai dailėje leidžia manipuliuoti erdve, sukurti netikėtas vizualines spragas, sujungti skirtingas erdves viename paveiksle. Užsiėmimo metu moksleivius supažindinsime su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose buvo naudojamas veidrodis. Praktinės užduoties metu moksleiviai kurs kaleidoskopinius ornamentus: naudojant simetriją ir pasikartojimus su atspindžiais.
Tokios veiklos skatins erdvinį mąstymą, padės suprasti simetrijos sąvoką, ugdys suvokimą, kad matematikos dėsniai gali tapti dailės priemonėmis, skatins abstraktų mąstymą.
Nuoroda į kultūros pasą:
Alisa veidrodžių karalystėje – veidrodžių matematika mene
„Alisa veidrodžių karalystėje“ – tai kūrinys, kuriame veidrodžiai simboliškai perkelia personažus į kitą pasaulį, tarsi priešprieša tarp tikrovės ir atspindžio. Veidrodis kaip metafora buvo naudojamas visais laikais, visose kultūrose: veidrodis leidžia „žvelgti į save“, veidrodis gali simbolizuoti tiesą, veidrodis kaip durys į kitą pasaulį, kaip iliuzija, dualumas… Dalyvaudami šiame edukaciniame užsiėmime moksleiviai susipažins su veidrodžiu kaip mokslo objektu ir kaip metafora, kurią nuo antikos laikų naudojo poetai, rašytojai, dailininkai. Jeigu matematikoje veidrodis susijęs su simetrija, tai dailėje veidrodis – techninis ir simbolinis elementas. Šiame užsiėmime moksleiviai pamatys, kaip siejasi matematika su daile ir literatūra. Mokslinė ir meninė veidrodžio kaip objekto analizė padės moksleiviams geriau suprasti juos supančio pasaulio kompleksiškumą. Veidrodis taps įrankiu, leidžiančiu moksleiviams giliau suvokti tiek meną, tiek matematiką tarpdisciplininiu požiūriu. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su šviesos refleksijos pradžiamoksliu, sužinos ir pamatys kas yra kaleidoskopas, atliks keletą geometrinių užduočių, kuriuos vėliau panaudos kuriant meno kūrinius. Atspindžiai dailėje leidžia manipuliuoti erdve, sukurti netikėtas vizualines spragas, sujungti skirtingas erdves viename paveiksle. Užsiėmimo metu moksleivius supažindinsime su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose buvo naudojamas veidrodis. Praktinės užduoties metu moksleiviai kurs kaleidoskopinius ornamentus: naudojant simetriją ir pasikartojimus su atspindžiais. Tokios veiklos skatins erdvinį mąstymą, padės suprasti simetrijos sąvoką, ugdys suvokimą, kad matematikos dėsniai gali tapti dailės priemonėmis, skatins abstraktų mąstymą.
Nuoroda į Kultūros pasą:
https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/9376
Karpau pasaulį: kelionė į koliažo meną
Koliažo ypatingumas slypi laisvėje – koliažas leidžia nevaržomai eksperimentuoti, kurti naujas reikšmes jungiant, perdarant ar transformuojant esamus vaizdus. Jis skatina kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir padeda kitaip pažvelgti į aplinką.
Šio užsiėmimo metu moksleiviai turės puikią galimybę atskleisti savo kūrybiškumą su smagiu ir laisvu vaizdų kūrimo būdu, panaudojant koliažą. Šis metodas puikiai tinka kūrybinėms kliūtims įveikti ir naujoms idėjoms įgyvendinti. Užsiėmimas pritaikomas skirtingoms mokinių amžiaus grupėms – nuo pradinukų iki aštuntokų. Šio užsiėmimo metu moksleiviai turės užduotį sukurti augalų bei gėlių motyvais paremtą piešinį. Užsiėmimo priemonės: spalvotas popierius, kreidelės, flomasteriai, žirklės ir klijai. Moksleiviai derins spalvas, formas ir naudodami žaismingą “piešimo žirklėmis” metodą, kurs botaninį meną.
Koliažų kūrimas yra atpalaiduojantis ir malonus būdas kurti, todėl tai puiki veikla, leidžianti atsipalaiduoti ir atrasti džiaugsmą kūrybiniame procese.
Komponuojant iš spalvoto popieriaus iškirptas detalias moksleiviai tobulins spalvų derinimo įgūdžius. Dirbant su koliažo technika labai lengva eksperimentuoti, išmėginti daugelį derinių. Kartais piešimas vaikus gąsdina, todėl koliažas puikiai tinka padedantiesiems kūrėjams.
Moksleiviai išmoks dirbti su spalvotu popieriumi, įgys praktinių komponavimo įgūdžių ir gilesnį spalvų, piešimo ir koliažo meno suvokimą.
Nuoroda į Kultūros pasą:
https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/9690
Meno geometrija (išvažiuojamoji)
Kas meno kūriniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Juk matematika ir geometrija egzistavo mene nuo neatmenamų laikų. Dar antikinėje Graikijoje virš Sikiono mokyklos durų kabėjo užrašas: „Čia neįleidžiami žmonės nežinantys geometrijos”. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos žmonijos grožio ir harmonijos paieškų istoriją, išgirs kas yra aukso pjūvis arba dieviškoji proporcija ir kodėl jis apipintas mitais ir legendomis. Užsiėmimo dalyviai turės puikią progą pamatyti kaip matematikos ir geometrijos žinios pritaikomos mene. Praktinė užduotis – sukurti meno kūrinį naudojant tik geometrines figūras, padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, išmokins naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Moksleiviai, naudodami pieštukus arba pasteles ir komponuodami figūras (išdalijamos užsiėmimo priemonės – įvairios geometrinės figūros) sukurs kūrinį. Užsiėmimas įtraukia ir intriguoja. Kokį meno kūrinį galima gauti naudojant tik trikampį, kvadratą ir apskritimą. Ką mąstė Kandinskis kurdamas savo genialius kūrinius? Šis užsiėmimas patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikia tik panaudoti savo mėgemas geometrines formas ir jų kompozicijas. Tai puiki galimybė moksleiviams naujoms kultūrinėms ir meninėms patirtims įgyti, suprasti meno ir mokslo sinergiją.
Nuoroda į Kultūros pasą:
Ekskursija po Kauno UNESCO Žaliakalnį – Radijo rajonas
Šioje ekskursijoje moksleiviai kviečiami patyrinėti Radijo rajoną, esantį viename iš unikaliausių Kauno rajonų – Žaliakalnyje, kuris 2023 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip dalis vertybės „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“. Ekskursija – tai gyvas pasivaikščiojimas, leidžiantis ne tik pamatyti tarpukario architektūros šedevrus, bet ir pajusti, kuo gyveno to meto žmonės. Pasivaikščiojimo metu moksleiviai išgirs istoriją apie pirmąją Lietuvos radijo transliaciją, nuskambėjusią 1926 m. birželio 12 d. iš Radijo stoties bunkerio. Išgirs legendas apie radijo antenas ir jaunimo žygius į 150 metrų aukštį ir žmonių baimes dėl naujųjų technologijų. Tarpukariu suformuotas Radijo rajonas buvo mėgstamas inteligentų ir laikytas prestižiniu. Jį pamėgo valstybės tarnautojai, diplomatai, karininkai, kunigai, rašytojai, menininkai, aktoriai. Ekskursijos metu moksleiviai sužinos kur ir kaip gyveno aktorė Unė Babickaitė-Greičiūnienė, Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys, diplomatas Petras Klimas, jo žmonos giminaitis kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, menininkai Liudas Truikys ir Marijona Rakauskaitė, apie 6 tūkst. žydų išgelbėjęs japonų diplomatas Čijunė Sugihara, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, ir kiti. Moksleiviai aplankys tarpukario vilas ir kotedžus, kuriuos projektavo garsūs to meto architektai: Edmundas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kiti. Keliaudami po Radijo rajoną aplankysime ir įžymioji Kauno halę ir „Neo Lithuania“ rūmus, Vytauto parką, kur vakarais grodavo orkestras, vykdavo šokiai, veikė kavinės, skaityklos ir atrakcionai. Ekskursija padės moksleiviams suvokti Kauno modernizmo architektūrą kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX amžiaus pirmosios pusės reiškinį.
Nuoroda į kultūros pasą:
Dailyraštis – laisvieji rankos judesiai (Išvažiuojamoji paslauga)
Raštas, kaip žmonių minčių ir sąvokų reiškimo priemonė yra buvęs dar priešistoriniais laikais. Priešistorinių žmonių piešiniuose galime „perskaityti“ tų vaizdų reikšmes ir analizuoti senovės žmogaus kovos už išlikimą, medžioklės ar meilės istorijas. Daug vėliau ranka perrašyti kokį didelį ir svarbų veikalą, pavyzdžiui Bibliją, Koraną ar metraštį neužtekdavo ir vieno žmogaus amžiaus. Amžių bėgyje, perrašinėjant knygas, raštas kito, kito ir rašymo būdas, rašomoji medžiaga, priemonės, skyrėsi ir rašančiųjų tautybė, kas įtakojo skirtingų rašto stilių formavimąsi. Raštas ne tik fiksuoja mintis, įvykius, bet ir leidžia išlaikyti šnekamąją kalbą. Šis žmonijos išradimas yra reikšmingas įvykis istorijoje. Šiais raštingumo laikais, kuomet ranka rašytas tekstas tampa retenybe, moksleiviai sužinos kaip svarbu nepamiršti rašto ištakų ir įdomios jo istorijos bei suvokti raštingumo, kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą. Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviams vizualiai patraukliai pristatysime rašto kilmę, jo istoriją, skirtingų rašto stilių formavimąsį, jų pavyzdžius, rašymo priemones ir būdus. Taip pat paruošime praktinių dalyraščio užduočių, kurias atlikti nebus sudėtinga ir jos suteiks moksleiviams naujų kultūrinių ir meninių patirčių. Užduotims atlikti moksleiviai turės popieriaus, plunksnų ir rašalo. Tai bus nenuobodūs „laisvųjų rankos judesių“ lavinamieji pratimai jungiami su paišymu.
Nuoroda į Kultūros pasą:
Barokas – judėjimas, ekspresija, ekstazė (Nuotolinė paslauga)
Barokas tobulas renesanso formas pakeičia tokiomis, kurioms iki tobulumo trūksta tik trupučio, – jos yra taip netoli „geros formos”, kad priverčia žiūrovą ją sukurti. Naudojant vizualinę ir video medžiagą moksleivius supažindinsime su Baroko epocha ir baroko stiliaus ypatumais, jam būdingais perdėtais judesiais, aiškiomis detalėmis, šviesos ir tamsos sąveika, įtampos ir dramos kūrimu. Moksleiviai sužinos ir barokines išraiškos priemones – perdėta gausa, spalvingumas, ornamentika ir didybė. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie pagrindines kultūrines, politines ir socialines baroko stiliaus susiformavimo prielaidas. Barokas plito kaip katalikiškų šalių menas, tai buvo tarsi reakcija į protestantų reformaciją. Užsiėmimo metu analizuosime barokinės architektūros, skulptūros, tapybos pavyzdžius bei muziką. Pristatysime didžiuosius baroko meistrus ir jų sukurtus šedevrus. Gebėjimas atskirti meninius stilius bei daryti istorinių įvykių ir meno raidos sąsajas prisidės prie moksleivių kultūrinio sąmoningumo ugdymo, praplės jų pasaulio suvokimo ribas, leis giliau pažvelgti į visuomenėje vykstančius procesus. Edukacinis užsiėmimas padrąsins moksleivius analizuoti meno kūrinius, mokins atrasti barokiniam stiliui būdingus bruožus.
Nuoroda į Kultūros pasą:
Aukso pjūvis arba grožis skaičiuose (Nuotolinė paslauga)
Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos žmonijos grožio ir harmonijos paieškų istoriją, išgirs kas yra aukso pjūvis ir kodėl jis apipintas mitais ir legendomis. Kartu su moksleiviais analizuosime meno kūrinius, kuriuose atrasime tobulas formų ir spalvų proporcijas. Moksleiviai susipažins su Albrecht Dürer, Leonadro da Vinci, Antonio Stradivari darbais. Moksleiviai turės puikią progą pamatyti kaip matematikos ir geometrijos žinios pritaikomos mene. Jie išmoks panaudoti aukso pjūvio taisyklę kūryboje – pagal aukso pjūvio taisyklę padalinti atkarpą, nubraižyti „auksinį stačiakampį” ir į jį įbraižyti spiralę. Nuo neatmenamų laikų mokslininkai ir menininkai siekė suprasti ir moksliškai pagrįsti gamtoje egzistuojančią harmoniją. Atsigręžkime į žmogų – jis taip pat yra tobulas gamtos kūrinys, sukurtas naudojant aukso pjūvio taisyklę – santykis smegenų ir širdies darbo, akies sandara, veido ir kaulų proporcijos, netgi kraujospūdis. Šis užsiėmimas tai puiki galimybė moksleiviams suprasti meno ir mokslo sinergiją. Sužinoti kas yra aukso pjūvis ir išmokti jį pritaikyti. Tai puikus užsiėmimas naujoms kultūrinėms ir meninėms patirtims įgyti.
Nuoroda į Kultūros pasą:
Ornamentai – istorijos iš praeities (Nuotolinė paslauga)
Visų tautų tautosaka grįsta simboliais – ženklais, turinčiais tam tikrą reikšmę. Senosios lietuvių dainos, mitai, pasakos, audinių raštai – tai ne mūsų protėvių vaizduotės vaisius, o žinia apie praeitį, mūsų senolių pasaulėvaizdį. Ilgainiui senųjų simbolių reikšmes užmirštame. Edukacinio užsiėmimo metu supažindinsime moksleivius su lietuvių liaudies mene naudojamais ornamentais ir jų simbolika. Kadangi simbolis visada talpina daug prasmių ir gali turėti keletą reikšmių, todėl skirtingo amžiaus moksleivių grupėms pristatysime skirtingo sudėtingumo tautinių raštų simboliką. Moksleiviai sužinos ką reiškia apskritimas ir kryžius, trikampis ir rombas, žvaigždės ir pasaulio medis. Jie sužinos, kad ornamentas –tai komunikacinė priemonė – iš kartos į kartą perduodama ir perimama informacija. Ornamentai, kuriais būdavo išpuošti gyvenami trobesiai, medžio, geležies dirbiniai, baldai, moliniai indai, audiniai, drabužiai, juostos, kryžiai – tai simbolinė forma, kurioje užkoduota žmonijos istorija. Lietuvių liaudyje ornamentai dažnai vadinami tiesiog žodžiu “raštas”, o jį sudaro geometrinės, augalinės ar kitos vaizdinės figūros. Gavę paruoštukus el.paštu, moksleiviai turės galimybę sukurti savo šimtaraštės juostos ornamentą.
Nuoroda į Kultūros pasą: